Sveiki, šį kartą mes prašome visų netinginčių mūsų skaitytojų nueiti ir prabalsuoti už mūsų tinklaraštį. Jis dalyvauja Login apdovanojimuose!
http://www.login.lt/apdovanojimai/nominacijos?id=1089
sakom ačiū!
mes sakome – keliaukite ir Jūs!
10 BalGera naujiena visiems skaičiusiems, skaitantiems, skaitysiantiems ir važiuosiantiems į Pietų Ameriką.
Mes sugrįžom, pailsėjom, apsipratom ir dar labiau supratom, koks šis žemynas yra unikalus, jaukus ir kolkas neatrastas. Dalis mūsų širdies vis dar liko kartu su Pietų Amerika.
Taigi, sukaupę daug patirties ir pažinę kelias Pietų Amerikos puses, mes pasirengę pasidalinti patirtimi “išsiunčiant” ten Jus.
Mes galime:
- patarti (kur keliauti, ką matyti, kiek laiko ir kada būti ir panašiai);
- sudaryti Jums kelionės planą pagal Jūsų poreikius ir norus;
- netik sudaryti Jums kelionės planą pagal Jūsų poreikius, bet ir užsakyti nakvynes, skrydžius, turus (kur galima);
- paruošti detalų kelionės planą priklausomai nuo Jūsų poreikių ir turimo biudžeto. Jums nereikės gido, būsite nepriklausom, bet kartu turėsite pilną sąrašą kur ir ką veikti kiekvieną dieną. Be to, pagalbos mygtuką, mat mes seksime Jūsų kelionę ir atsiliepsime atsiradus netikėtumams.
Susisiekime:
eglespastas@gmail.com / andrius.bagdzevicius@gmail.com
+370 654 33769
Žemėlapis arba kur mes buvom
10 BalGauname skaitytojų skundų, kad nėra bendro žemėlapio kur ir kaip ir kiek mes keliavome. Įdedu. Nors tai ir paprastas raudona linija numargintas žemėlapis, judėjimo trajektorija tikrai matosi.
Pradėjome Venesueloje, Caracas mieste. Išskridome iš Recifės, Brazilijos.
Paskutinis įrašas apie kelionę
21 KovPavadinimas kiek klaidinantis. Įrašų šis blog’as dar sulauks, bet apie kelionę jau ne.
Dar prisimenam kaip prieš išvažiuojant rašėme pirmąjį įrašą. Už lango snigo taip pat, tos pačios žvakės degė ant palangės. Dabar, po 13 mėnesių vėl sėdim tose pačiose kėdėse ir mums patiems atrodo, kad niekas nepasikeitė. Pietų Amerikos žemynas mums liko kaip gražus ilgas sapnas į kurį prisiekėme sau, kad sugrįšime.
Tačiau tikrai nebėdavosime kokia nostalgija užpuolė grįžus ir kaip viskas nuobodu toje Lietuvoje. Nesiskųsim čia, kitaip sakant.
Apie grįžimą taip pat nepasakosiu daug. Trys lėktuvai, brangūs sushi Recifės orouoste, tvarkinguolis robotiškas Frankfurtas ir išsiilgę tėvai. O draugai net sugrįžtuvių dainą mums sukūrė ir įrašė. Ir ne šiaip ten kaip, o labai profesionaliai. Tai ko čia mums liūdėti?
Iš kitos pusės kelionės moko ir keičia. Požiūrį, mintis, kartais suformuoja ar pagilina net kai kurias vertybes. Atsivežėme ne tik pilnus lapus naujų kontaktų, bet ir daugiau optimizmo ir pasitikėjimo savimi. Nusprendėme valgyti mažiau, bet skaniau. Dar daugiau skaityti ir domėtis. Ir, žinoma, keliauti. Dar. Daugiau.
O dabar įdomioji statistika, kuri bent jau man atrodo įdomiausias kelionės apibendrinimas.
Tai štai.
Per 13 mėnesių ne Lietuvoje judėjome kiek daugiau nei 66.000 kilometrų.
Į šį skaičių įeina ir lėktuvai per atlantą. Tačiau juos atmetus skaičius taip pat gaunasi apvalutis – 48.000 kilometrų. Tiek ėjome, važiavome, tranzavome, plaukėme ir šiek tiek skridome.
Tai užtruko kiek daugiau nei 56 paras gryno laiko!
Per tą laiką pakeitėme vieną fotoaparatą ir laptopą. Pastarasis į Lietuvą grįžta gavęs didelę mėlynę aplink U raidę nuo krentančio kokoso ir smūgį į akį – ekranas pusiau veikiantis. Parsivežėme ir dvi neveikiančias, mūsų nuotraukas pradanginusias, išorines HDD atmintis. Iš viso jų per metus sugadinome keturias!
Kuprinių svoris svyravo, bet nuotaika anaiptol. Viskas praėjo puikiai nuo pirmos iki paskutinės dienos.
O palikti Pietų Ameriką buvo sunku, bet norėjosi, nes čia Lietuvoje be tėvų ir draugų yra ir daugiau gerų dalykų, kuriuos pastebime dar labiau – vairuotojai noriau stoja prie perėjų, pardavėjos ne tik nusišypso, bet ir geros dienos palinki, pataria.
Nors Pietų Amerika daugeliui atrodo tingių malonumų kraštas, kur visada karšta ir visi gulėdami hamakuose tinginiauja atidėliodami darbus, bet tai nevisai tiesa. Ir mes parsivežame įkvėpimą ir pasiryžimą, o tai sumaišę su pasitikėjumu savimi nebenorime, kad viskas būtų taip, kaip buvo anksčiau. Norime geriau.
O geriau ir bus. Jau greitai.
Kolkas dėkojame mūsų atkakliems skaitytojams ir tik kelis kartus užklydusiems už dėmesį, klausimus ir nuoširdžius komentarus.
Smagiausia mums bus tada, kai mes sužinosime, kad šitie įspūdžiai kažką paskatino leistis į tuos kraštus. Arba į kitus kraštus, bet ilgesniam laikui. Mes sergame už kiekvieną tokį.
Dabar esame profesionalūs kelionių konsultantai su stipria Pietų Amerikos pakraipa ir patirtimi. Visus, kas ten ruošiasi, prašom kreiptis. Kontaktus rasite kontaktuose.
Rio de janeiro – paskutinės šiltos dienos
27 VasTaip jau atsitiko, kad Rio de Janeiro mums pasitaikė pakeliui namo. Na taip, mes tą pakeliui šiek tiek suplanavome, kai likus mėnesiui iki keliavimo namo, dar būnant Buenos airės, nusipirkome lėktuvo bilietus Rio – Frankfurtas.
Atsitiko ir taip, kad Rio de janeiro karščiu alsavo ne tik dėl nepakeliamo vasaros karščio, bet ir dėl pasiruošimo didžiausiam metų įvykiui – karnavalui. Taigi, mes nusprendėme ramiai ir šiltai praleisti paskutines kelionių dienas.
Brazilija: milžiniškas Sao Paulo, įspūdingi Iguazu kriokliai, kurortas
19 VasKol Europa pergyvena didelius šalčius, mes toliau kaitinamės vasaros saulutėje. Palikę Paragvajų bėgam link Iguazu krioklių. Didžiausių pasaulyje krioklių esančių trijų valstybių teritorijoje – Paragvajuj, Brazilijoj ir Argentinoj.
Paskutiniai žodžiai apie Argentiną
13 VasTai review, paskutiniai žodžiai apie Argentiną bus patys geriausi, nes tai pati geriausia šalis. Čia viskas taip puiku ir taip gerai, kad jei ne artimųjų ir draugų ilgesys, tai mes čia ir liktume. Tikrai. Argentinoje visko tiek kiek reikia, nei daugiau nei mažiau, tai apie viską po truputį.
